- minkytuvis
- mìnkytuvis sm. (1) Krtn, Žd, Ms, Als; S.Dauk 1. kubilėlis ar gelda duonai minkyti, duonkubilis, duonminkis: Kubilas su ausim duonai minkyti bus mìnkytuvis J. Įmaišiau didelę duoną, pilną mìnkytuvį Vkš. Duona išrūgo, dabar jau lipa par mìnkytuvio kraštus Slnt. Tokiam mìnkytuvė[je] galėtum du pūrus duonos išmìnkyti Brs. 2. scom. nerangaus, nedailaus sudėjimo žmogus: Toks nieko vyras, o tokį mìnkytuvį pasiėmė (vedė) Trk.
Dictionary of the Lithuanian Language.